Per pastaruosius du dešimtmečius, kokybės valdymas viešojo administravimo srityje tapo augančia ir tobulėjančia koncepcija. Praktikai suprato, kad našumas ir efektyvumas yra dvi idėjos, kurios valdys ir privalo valdyti viską, net labiausiai atsilikusią, varžančią biurokratiją. Tačiau, kai privataus sektoriaus koncepcijos nukreipiamos į viešąjį sektorių, atsiranda tam tikrų nenuoseklumų. Dažniausiai bandymas taikyti privataus sektoriaus technines žinias viešajame sektoriuje baigdavosi kaip „Frankenšteino pabaisai“. Ne vienas tuo metu kėlė klausimą: Ar gali viešasis sektorius, o dar tiksliau viešojo sektoriaus administravimas, veikti taip, kad galėtų tinkamai priimti tam tikras, privataus sektoriaus valdymo priemones? Atsakymas paprastas: jis privalo tai padaryti, jei nori išlikti. Šiame straipsnyje nagrinėjama lyginamosios analizės teorija, jos atsiradimas privačiajame sektoriuje ir tolesnis jos diegimas viešajame sektoriuje. Šio straipsnio tikslas -- tinkamas lyginamosios analizės proceso nukreipimas į viešojo administravimo sektorių. Analize siekiama įrodyti, kad kokybės valdymo principai ir ypač lyginamoji analizė viešojo administravimo sektoriuje gali veikti taip pat našiai ir efektyviai, kaip ir bet kurioje privataus sektoriaus organizacijoje. Tyrimo metodai -- su šia tema susijusios literatūros apžvalga ir analizė. Siekiant praktiniais pavyzdžiais patvirtinti mūsų rezultatus dėl lyginamosios analizės, kaip kokybės valdymo priemonės naudojimo viešajame administravime, įtraukta nagrinėtų pavyzdžių analizė. Pasak Watson (1994), egzistuoja trys svarbūs privalumai atlikti lyginamosios analizės tyrimą Pirma -- lyginamoji analizė pateikia nepriklausomą įvertinimą to, kaip gerai veikia procesas, kartu įvertinant panašių procesų veikimą skirtingose organizacijose arba atskiros organizacijos junginiuose. Antra -- lyginamoji analizė suteikia paskata/perversmą sukeliančių pokyčių iniciatyvoms tapti realybe, kartu sustiprinant kūrybiškumą ir inovacijas komandų, kurios dirba tobulindamos procesą. Trečia -- lyginamoji analizė išplečia organizacijos ar junginių patirtį. Išanalizavęs skirtingus lyginamosios analizės tipus (veiklos, proceso, strategijos, vidinė, konkurencinė, funkcinė ir bendra), Auluck (2002) pabrėžė, kad nors kiekvienas lyginamosios analizės tyrimas gali naudoti skirtingus žingsnius, jis visada bus atliktas pagal P-D-C-A (plg. angį. Plan „planuok“ -Do „daryk“ -- Check „tikrink“ -- Act „veik“) ciklinį modelį. Išsiaiškinęs lyginamosios analizės problemas ir suvaržymus, autorius išskyrė būtinybę imtis lyginamosios analizės projektų viešajame sektoriuje, po kurių seka susirūpinimas dėl supratimo ir motyvacijos (Longbottom, 2000). Dėl šios priežasties buvo nuspręsta išsamiau ir plačiau panagrinėti papildomai pastebėtus lyginamosios analizės apribojimus ir jų įtaką taikant viešajame sektoriuje. Lyginamosios analizės taikymas viešajame sektoriuje per pastaruosius du dešimtmečius eksponentiškai išaugo. Šis augimas buvo ypač ryškus sveikatos ir draudimo įstaigose bei projektuose, kurie apėmė sutarčių sudarymą su neviešųjų paslaugų šalimis (Dorsch ir Yasin, 1998). Literatūros, analizuojančios šią temą randama jau dešimtajame dešimtmetyje, tačiau pagrindinis aspektas joje buvo sutelktas į tiesioginį privataus sektoriaus lyginamosios analizės patirties nukreipimą į viešąjį sektorių. Kai kurie autoriai teigia, kad egzistuoja skirtumai tarp lyginamosios analizės privačiame ir viešajame sektoriuose, ir, kad tie skirtumai turi būti tinkamai nukreipti. Iš esmės, visi skirtumai tarp privataus ir viešojo sektorių reiškia, kad viešasis sektorius nesiekia piniginės vertės. Taip pat literatūroje, vertinant lyginamąją analizę privačiame sektoriuje, yra teigiama, kad ji ne tokia organizuota ir tvarkinga. Šis straipsnis leidžia atsakyti į klausimą: ar lyginamoji analizė gali taip pat našiai ir efektyviai funkcionuoti viešojo administravimo sektoriuje, kaip ir bet kurioje privataus sektoriaus organizacijoje, parodant kaip vyriausybės sugebėjo panaudoti lyginamąją analizę, norėdamos pagerinti savo veiklą. Žinių valdymas per privataus sektoriaus lyginamąją analizę veda prie privačios intelektualinės nuosavybės sukūrimo, kuria neturi būti pasidalinama, o žinios, gautos per viešojo sektoriaus lyginamąją analizę gali būti laikomos vieša nuosavybe ir todėl jomis reikia dalintis. Kol privataus sektoriaus lyginamoji analizė būtinai ieško geriausios praktikos duotoje srityje, viešojo sektoriaus lyginamoji analizė, atrodo, tenkinasi rezultatais, kurie yra tiesiog patenkinami, bet nebūtinai geriausi (Bowerman ir kt., 2002). Triantafillou (2007) nustatė lyginamąją analizę viešajame sektoriuje kaip pagrindinę technologiją, kuri siekia palengvinti individų ar organizacijų savivaldos gebėjimus kuriant žinias apie valdymu nustatytą veiklą. Kaip parodė Gallagher (2005), daugelio lyginamųjų analizių panaudojimas gali padėti sukuriant tvirtą pagrindą faktiškam metodui, skirtam sprendimams priimti, kartu atsižvelgiant į tam tikrų tikslų nustatymą viešojo administravimo sistemos veiklai, jos pertvarkymui ir modernizacijai, bei kontroliavimui laikui bėgant. Mes nustatėme daug lyginamosios analizės funkcijų ir tipų, taikomų viešajame sektoriuje. Buvo sudarytas sąrašas, kuris apima savanorišką, privalomąją, veiklos įvertinimo, viešųjų pirkimų ir geriausios vertės lyginamąją analizę ir paaiškinti suvaržymai ir nauda. Šiame straipsnyje taip pat išnagrinėti būdai, kuriais kai kurios vyriausybės panaudojo lyginamąją analizę. Airijos respublikos Viešojo sektoriaus lyginamoji analizė (PSN) ir Pietų Afrikos Viešojo sektoriaus komparatorius (PSC) leido įdiegti eksperimentinę lyginamąją analizę siekiant padidinti jų vyriausybių efektyvumą ir našumą. Ir PSB, ir PSC buvo panaudoti viešiesiems pirkimams, norint nustatyti tokią lyginamąją analizę, kuri apima duoto projekto vykdymo kaštus, naudojant tradicines viešojo pirkimo priemones, o tada palyginti visus kitus pasiūlymus su tais, kuriuos nustatė lyginamoji analizė. Kadangi lyginamoji analizė išlaiko didžiulius kiekius nepanaudotų galimybių, kurias galima būtų panaudoti kuriant pagrindines priemones viešajame sektoriuje ir viešajame administravime, šis straipsnis nukreipia lyginamosios analizės idėją ten, kur rezultatai tenkintų, jei tai būtų atlikta privataus sektoriaus koorporacijai. Šie autoriai tiki, kad vienintelis dalykas kurio trūksta tinkamam kokybės valdymo praktikos įdiegimui viešajame administravime yra ekspertai, kurie žino ką ir kaip daryti. [ABSTRACT FROM AUTHOR]